Dilema, kuri paklaidina mus net karjeros kelyje.
Ar kada susimąstei, kodėl kartais, net turint viską, kas išoriškai laikoma sėkme – pareigas, atsakomybę, rezultatus – viduje vis tiek jaučiama tuštuma?
Kodėl, nors gebėjimai, patirtis ir pasiekimai kalba patys už save, giliai viduje gimsta tylus klausimas: „Ar tikrai tai apie mane?“
Tikiuosi, kad jau turi savąjį atsakymą.
O jei vis dar ieškai, kviečiu pažvelgti į vieną iš esminių dilemų, su kuria susiduria kiekvienas.
Dualumas – šios materialios visatos egzistavimo principas.
Jis veikia visus mūsų gyvenimo aspektus.
Pasaulis, kuriame gyvename, yra dualus: šviesa ir tamsa, ramybė ir judesys, gimimas ir mirtis. Viena be kitos tiesiog negali egzistuoti.
Mūsų prigimtis – taip pat duali. Esame kūnas ir siela. Esame tos būtybės, kurios jaučia tiek meilę, tiek neapykantą, tiek džiaugsmą, tiek skausmą.
Ir būtent šioje priešybių akivaizdoje gimsta ir mūsų dilema, kurioje gyvename tol, kol nesuvokiame, kaip veikia mūsų protas, kol nesuvokiame savo tikrosios prigimties.
Kokia ta dilema?
Mūsų protas sukurtas taip, kad atpažįsta tik dalį mūsų autentiškos prigimties.
Protas, kuriuo vadovaujamės kasdien, mato mus ribotai – ir svarbu tai žinoti.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad dalies tavo stiprybių, savybių ir duotybių protas tiesiog neatpažįsta.
Tikrai normalu jaustis, kad „nepažįstame savęs iki galo“. Ir būtent dėl to mums sunku atsakyti į klausimus: „kokia ar koks aš“, „kokie mano talentai“, “kaip man save atskleisti“, „kuri karjeros kryptis man tinkama“.
Tai galiausiai priveda mus prie vidinio pasimetimo, nepasitikėjimo savimi ir savo potencialo slopinimo. Pradedame matyti save kaip nepakankamus, todėl nuolat ieškome, ką dar savyje pataisyti. Bandome tapti tuo, kuo nesame, vietoje to, kad nukreiptume dėmesį į savo stiprybes ir žydėtume savo autentiškume.
Kaip ši dilema pasireiškia karjeros kelyje?
Pamenu, kaip man būdavo sunku apibūdinti save. Pirmas mano atsakymas į klausimą „kokia asmenybė esi“ būdavo „nežinau“. Bet jei jau reikia ieškoti žodžių, tai pasipildavo komunikabili, atsakinga, organizuota. Visi studentai tai rašydavo savo CV ir motyvaciniame laiške. Originalu? O ką dar rašyti, jei viduje nežinojimas ir pasimetimas?
Taip ir karjeros kelyje, renkamės kryptis, kurios atitinka mūsų prote esantį paveikslą. Jei tikite, kad negebate vadovauti, niekada nesieksite tokios atsakomybės.
Pasikliaudami ribotu savęs suvokimu, neišvengiamai atsiduriame ten, kur išorėje atrodo, kad viskas gerai, bet viduje – tuštuma. Net pasiekę rezultatus, jaučiame, kad kažkas svarbaus liko užribyje.
Kur slypi sprendimas?
Svarbiausia, kad jau suvokei – proto sukurtas paveikslas yra nepilnas. Tai tik viena dalis tavęs.
Iškelk sau klausimą, o gal aš kitokia/kitoks nei save matau šiandien? Patyrinėk. Pasiklausyk, ką kiti sako apie tave.
Visi tavo talentai ir stiprybės, net tos kurių protas nemato, yra tavyje. Nustok priešintis sau! Išgirsk savo vidinį balsą. Savęs neatskleidžiame, nes priešinamės savo prigimčiai, nes protas diktuoja, kuo turiu būti, ko turiu siekti.
Jei nori atskleisti savo talentus karjeroje, kviečiu nerti į savo autentiškumo pažinimą, į tai kas už proto matymo ribos.
Lai tavo karjera apdovanoja tave ne tik rezultatų siekimu, bet ir įkvėpimu bei savirealizacijos pojūčiu.
Laukiu Tavo žinutės.
Edita
P.S. Beveik prieš dešimt metų Žmogaus Dizaino sistema tapo mano tiltu tarp „nežinau kokia aš“ ir „žinau, kur mano tikroji galia“.
